"Dvasingumo" kelias

Eidamas "dvasingumo" keliu, vieną dieną prieini tašką, kai pagaliau suvoki, jog ne ten ėjai... Ieškojai to "nušvitimo", to stebuklo, kuriam įvykus, atsivers visi Visatos suvokimai ir tu pagaliau "nušvisi". Būsi visatos centras. Ir iš kur tai? Juk iš mūsų ego. Noro būti svarbiausiu, reikšmingu.

Bet kuo toliau eini, ateina suvokimas, jog eini tik į gylį savęs.

Eini į vis didesnę meilę sau.

Eini į savęs pažinimą.

Eini į savo potencialo atskleidimą.

Eini į prisiminimą, kas tu iš tiesų esi.

Eini į šviesą.

Eini į meilę. Meilę sau, meilę pasauliui, meilę kiekvienai gyvai būtybei.

Ir kuo giliau eini, tuo daugiau lobių atrandi, tuo daugiau suvokimų ateina, tuo platesnis matymas ir suvokimas aplanko. O juk norėjai tik "nušvisti" ir būti "dvasingas"!

Pasirodo viskas slypi tavo viduje. Visi atsakymai, visos patirtys, visas žinojimas, viskas, ko tik tau gali prireikti. Pagaliau atėjo tas suvokimas, kad ne "nušvitimo" reikia ieškoti, o šviesos ir meilės atskleidimo savo viduje. Tada ir pasaulis aplink apsišviečia.

Eikime į save, nerkime į savo vidinę kelionę, kuri yra begalinė, kaip ir mes patys. Kai esi viskas ir tuo pačiu niekas, tada ateina tikrasis suvokimas savęs. O visa kita tik pradžia tavo nuostabios kelionės į save.

Su meile,

K.J.